Nemokamas pavyzdys
Atraskite tinkamiausius gaminius
Kaip atpažinti silpnaprotystės požymius
Artimajam senstant, jis gali tapti užmaršus. Ar pradėti painiotis. Arba nebegalėti atlikti to, ką lengvai atlikdavo anksčiau. Šie požymiai gali skelbti apie prasidedančią silpnaprotystę – dažną senyvų žmonių sveikatos sutrikimą. Svarbiausia atkreipti į tai dėmesį ir apie šią ligą sužinoti kuo daugiau. Išsamiai susipažinę su tokių žmonių kasdienybe galėsite tinkamai pasirūpinti savo artimuoju. Daugiau informacijos apie silpnaprotystę sužinosite toliau pateiktame mūsų partnerių Silpnaprotystės forume.
Kas yra silpnaprotystė?
Silpnaprotystė apibrėžia daugybę požymių, kuriuos sukelia smegenų pažeidimas. Ji gali pasireikšti įvairiausiais būdais, atsižvelgiant į pažeistas smegenų sritis. Paprastai sutrinka atmintis ir gebėjimas planuoti bei atlikti kasdienes užduotis.
Taip pat nukenčia kiti vadinamieji kognityviniai įgūdžiai, pavyzdžiui, kalbiniai įgūdžiai, laiko suvokimas bei orientacija erdvėje. Šiai ligai taip pat būdingas nerimas, depresija ir elgesio pakitimai. Silpnaprotystės požymiai kliudo ja sergantiems žmonėms gyventi be artimųjų pagalbos.
Sąvoka „silpnaprotystė“ apibūdina požymių grupę, kurią sudaro atminties praradimas, nuotaikų kaita ir bendravimo bei protavimo sunkumai. Būna įvairių silpnaprotystės tipų. Dažniausi iš jų – Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Skirtingi silpnaprotystės tipai
Daugelis silpnaprotysčių yra progresuojančios – jų požymiai pradeda reikštis po truputį ir palaipsniui stiprėja. Jei artimajam suprastėjo atmintis arba kiti mąstymo įgūdžiai, nenumokite į juos ranka. Kad sužinotumėte sutrikimų priežastį, kreipkitės į gydytoją. Profesionalai gali nustatyti, kad sutrikimą galima pagydyti. Net pasireiškus silpnaprotystei būdingam požymiui ankstyva diagnozė padeda maksimaliai išnaudoti prieinamo gydymo naudą ir suteikia galimybę savanoriškai dalyvauti klinikiniuose tyrimuose arba tyrinėjimuose. Be to, taip pasiliekama laiko ateities planams.
Ligos
Silpnaprotystė nėra vienintelė liga. Tai – bendra sąvoka, apibūdinanti daugybę požymių, galinčių pasireikšti dėl įvairių ligų ir pažeidimų tipų. Nusprendėme susitelkti į penkias dažniausias silpnaprotystės formas, nors taip pat trumpai apžvelgsime ir kitas formas.
Alzheimerio liga – ši liga palaipsniui apsunkina bendravimą. Ją svarbu diagnozuoti anksti.
Kraujagyslinė silpnaprotystė – kraujagyslinė silpnaprotystė paprastai lėčiau arba greičiau progresuoja po stipresnio arba silpnesnio insulto.
Fronto temporalinė demencija – fronto temporalinė demencija yra viena iš pirminių degeneracinių silpnaprotystės ligų.
Huntingtono liga – Huntingtono liga yra labai reta: ja suserga apytiksliai 5 žmonės iš 100 000.
Demencija su Lewy kūneliais – demencija su Lewy kūneliais sudaro apytiksliai 2–20 procentų visų silpnaprotystės atvejų.
Sudėtinė demencija – sudėtine demencija sergama, kai vienu metu pasireiškia skirtingų silpnaprotystės rūšių požymiai.
Antrinės silpnaprotystės ligos – prie antrinių silpnaprotystės ligų priskiriama apytiksliai 80 ligų ir pažeidimų, pvz., smegenų augliai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir įvairūs nepakankamumai.
Parkinsono liga – Parkinsono ligą sukelia neurotransmiterio dopamino trūkumas, o pati liga sudaro 1,2–3 procentų visų silpnaprotystės atvejų.
Gyvenimas su silpnaprotyste
Silpnaprotystės diagnozė gali sukrėsti tiek Jus, tiek artimuosius, todėl ją išgirdę greičiausiai patyrėte stiprių išgyvenimų. Tačiau svarbu patikėti, kad gyvenimas tuo nesibaigia. Net ir tokiais sudėtingais atvejais gyvenimas pasiūlo įvairių galimybių ir iššūkių.
Skaitykite daugiau svetainėje dementiaforum.org.