Alzheimerio liga (AL) yra neurodegeneracinė liga, kuri lėtai ir progresyviai naikina smegenų ląsteles. Ši dažniausiai nustatoma silpnaprotystės forma pasireiškia 60–65 % silpnaprotyste sergančių žmonių. Ji pavadinta vokiečių neurologo Aloïso Alzheimerio garbei, nes jis 1907 m. pirmasis aprašė neuropatologines ligos savybes, pvz., amiloidų plokšteles ir smegenų raizginius. AL paveikia atmintį ir kognityvines funkcijas, dėl to žmogus pradeda blaškytis, jį kankina nuotaikų kaita, jis praranda laiko ir erdvės nuovoką. Ši liga neužkrečiama.
Dažniausiai AL diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, nors švelnesnės Alzheimerio ligos formos gali pasireikšti gerokai jaunesniems žmonėms.
Ankstyvų požymių, pavyzdžiui, atminties sutrikimų, dalinio kognityvinių įgūdžių praradimo gali nepastebėti nei ligos užklupti žmonės, nei jų artimieji. Tačiau ligai progresuojant požymiai tampa pastebimesni ir gali kliudyti kasdieniam gyvenimui. Palaipsniui darosi vis sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, nusiprausti ir pasinaudoti tualetu. Tikėtina, kad galiausiai AL sergantis žmogus šių užduočių nebegalės atlikti be kitų pagalbos.
AL lemia bendrą sveikatos prastėjimą ir yra mirtina. Dažniausia mirties priežastis – plaučių uždegimas, nes ligai progresuojant silpsta imuninė sistema, krinta svoris, dėl to padidėja gerklės ir plaučių infekcijų rizika.
Šiuo metu vaistų nuo šios ligos nėra, bet viso pasaulio mokslininkų bendruomenės atlieka tyrimus.