Senyvų žmonių šlapimo takų infekcija

Ar žinote, į ką atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti nuo šlapimo takų infekcijos (ŠTI)? ŠTI būdingesnė žmonėms, patiriantiems šlapimo nelaikymą, ir senyvo amžiaus žmonėms. Tad svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti nuo ŠTI.

ŠTI gali pasireikšti kiekvienam, bet kai kurios žmonių grupės yra pažeidžiamesnės už kitas. Jei prižiūrite artimą žmogų, patiriantį šlapimo nelaikymą, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus.

ŠTI prasideda, kai kenksmingi mikrobai patenka į apatinius arba viršutinius šlapimo takus. Tai gali sukelti nemalonius, o kartais net pavojingus simptomus. Daugeliu atvejų bakterijos į apatinius šlapimo takus patenka iš mūsų pačių organizmo.

E. Coli yra dažniausia ŠTI sukelianti bakterija. Ji įprastai gyvena žarnyne ir gali užkrėsti šlapimo takus, kai išmatos pasiekia šlaplę.

Kokie patys dažniausi šlapimo pūslės infekcijos simptomai?

• Skausmingas šlapinimasis arba deginimo pojūtis.
• Dažnas šlapinimasis ir nuolatinis poreikis šlapintis.
• Mažas šlapimo kiekis.
• Kraujo pėdsakai šlapime.
• Tamsus, drumstas arba aitraus kvapo šlapimas.
• Šalčio pojūtis, bet paprastai be karščiavimo.
• Staigus šlapimo nelaikymo pasireiškimas.

Bendrai tariant, ŠTI yra nepavojinga, nors ir skausminga būklė. Ji dažniausiai gydoma gydytojo išrašytais antibiotikais, bet negydyta infekcija gali išplisti iš apatinių šlapimo takų į viršutinius šlapimo takus ir inkstus. Tokia infekcija gali pažeisti inkstus ar net sukelti inkstų nepakankamumą. Taip nutikus, simptomai labai pasunkės, pavyzdžiui, gali atsirasti nugaros skausmai, pykinimas ir pakilti temperatūra. Infekcija iš inkstų gali patekti į kraują (urosepsis) ir pasklisti į kitas organizmo vietas, sukeldama sunkią medicininę būklę, kuriai gydyti prireiks intensyvios terapijos.

Žmonių su silpnu imuniniu atsaku ir diabetu bei senyvų, ypač demencija sergančių žmonių infekcijos simptomai gali būti labai neapibrėžti ir neaiškūs. Tarp simptomų gali būti, pavyzdžiui, bendros būklės susilpnėjimas, sumišimas, pykinimas, galvos svaigimas, staigus šlapimo nelaikymo pasireiškimas arba stiprėjantis šlapimo nelaikymas. Dažnai gali pasirodyti, kad šie simptomai priklauso kitoms, su ŠTI nesusijusioms būklėms, todėl infekciją tampa sudėtinga atpažinti.

Svarbu žinoti, kas yra normalu jūsų prižiūrimam žmogui, kad infekcija būtų kuo anksčiau aptikta ir kuo greičiau pradėta gydyti.

Aitraus kvapo, tamsus šlapimas be kitų simptomų neturėtų būti priskiriamas šlapimo takų infekcijai. Tiesą sakant, kai kurių žmonių šlapimo pūslėje būna „draugiškų“ bakterijų, kurios nesukelia jokių simptomų, išskyrus aitraus kvapo šlapimą. Tai nepavojinga būklė, kurios nereikėtų gydyti antibiotikais.

Geriant nepakankamai skysčių, šlapimas irgi gali tapti tamsus, drumstas, aitraus kvapo. Tad pasirūpinkite, kad jūsų artimas žmogus gertų pakankamai skysčių.

Nors užsikrėsti gali kiekvienas, dėl kitų sveikatos problemų pažeidžiami žmonės turi didesnę riziką susirgti ŠTI. Tokių žmonių kategorijų pavyzdžiai būtų senyvi žmonės, cukriniu diabetu sergantys, neištraukiamą kateterį turintys asmenys, slaugomi pacientai.

Pagrindinė priežastis, kodėl moterys dažniau patiria ŠTI, yra moterų anatomijos ypatumai. Jų šlaplė trumpesnė nei vyrų ir arčiau išangės, iš kur bakterijos gali patekti į šlapimo takus. Be to, moterų estrogenų kiekis su amžiumi mažėja. Dėl to gali suplonėti ir išsausėti šlapimo takų sienelės. Apsauginė gleivinė taip pat tampa mažiau rūgštinė, todėl susilpnėja jos gebėjimas kovoti su infekcija. Todėl ŠTI prevencijai rekomenduojama hormonų terapija su estrogenu.

Negebėjimas iki galo ištuštinti šlapimo pūslės yra kitas ŠTI riziką didinantis veiksnys, nes likusiame šlapime gali veistis bakterijos. Šlapimo užlaikymą gali sukelti įvairios priežastys, tokios kaip vidurių užkietėjimas, padidėjusios prostatos ar nusmukimo sukelta ištekėjimo obstrukcija, stuburo smegenų ar nervų pažeidimas, sutrikdantis normalų šlapimo takų funkcionavimą.

Žinoma, didelę svarbą turi prevencija, kurią užtikrina tinkama higiena, odos priežiūra ir naudojimosi tualetu įpročiai.

Svarbiausias prevencijos būdas – švari ir sausa genitalijų sritis, gebanti pati apsiginti nuo infekcijų. Be to, nepamirškite, kad svarbus skysčių vartojimas, nes dehidratacija gali sukelti panašius simptomus, kaip ir ŠTI, be to, šlapinimasis išplaus nepageidaujamas bakterijas iš šlapimo takų. Galiausiai, pasirūpinkite padėti savo artimam žmogui iki galo ištuštinti šlapimo pūslę, nes jeigu ten liks šlapimo, kyla pavojus, kad jame augs ir dauginsis bakterijos.

Paprastos priemonės ŠTI išvengti

• Apšluostykite iš priekio link nugaros, kad neperneštumėte bakterijų į šlapimo takus.
• Panaudotus šlapimą sugeriančius gaminiusp nuimkite traukdami iš priekio link nugaros.
• Per stipriai neprauskite jautrios genitalijų srities ir nenaudokite aštraus muilo.
• Jautriai intymiai sričiai naudokite TENA prausiamąjį kremą ir TENA apsauginį kremą.
• Keisdami higienos priemones nusausinkite odą, nes bakterijos geriau auga drėgnose vietose.
• Naudokite kokybiškas, orui laidžias TENA šlapimą sugeriančias priemones, kurių paviršius išlieka sausas.
• ŠTI prevencijai dažnai rekomenduojama naudoti vaginalinį estrogeno preparatą.

Judėjimo problemų ar kitokią negalią turintiems žmonėms gali būti sudėtinga naudotis tualetu ir daugeliui žmonių su sveikatos sutrikimais nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės. Tai gali sukelti problemų, nes likęs šlapimas gali tapti puikia terpe bakterijoms. Padėdami artimam žmogui išlaikyti gerus naudojimosi tualetu įpročius, išvengsite infekcijų rizikos.

Keletas patarimų:

• Pasirūpinkite, kad artimas žmogus laiku nueitų į tualetą.
• Venkite vidurių užkietėjimo, užtikrinkite reguliarų tuštinimąsi.
• Pasirūpinkite, kad artimas žmogus tualete sėdėtų patogiai ir taisyklinga poza, padedančia iki galo ištuštinti šlapimo pūslę ir žarnyną. Tai reiškia – šiek tiek pasilenkus į priekį, sulenktais keliais, į grindis ar kėdutę atremtomis pėdomis. Čia gali pasitarnauti paaukštintas klozetas, atrama kojoms, minkšta pagalvėlė ant klozeto sėdynės.
• Padėkite du ar net tris kartus pakartoti šlapinimosi procedūrą. Tai reiškia paraginimą, kad artimas žmogus po šlapinimosi kelis kartus atsistotų ir vėl atsisėstų. Tai gali paskatinti šlapimo, kuris liko po pirmo šlapinimosi, išsiskyrimą.

Svarbu atpažinti pačius pirmuosius ŠTI požymius, kad būtų galima greitai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą, ypač nusilpusiems senyviems žmonėms, kurių simptomai gali būti silpnesni, bet būklė sunkesnė. Tad į kasdienę praktiką įtraukite pokyčių stebėjimą ir aptarimą su savo artimu žmogumi.

Pilną diagnozę pateiks gydytojas. Ji bus paremta šlapimo testo rezultatais arba infekcijos simptomais. Jei buvo diagnozuota viršutinių arba apatinių šlapimo takų infekcija ir reikalingas gydymas, gydytojas nuspręs, kokius antibiotikus ir kokiomis dozėmis skirti.

ŠTI simptomų malšinimas

• Pasirūpinkite, kad jūsų prižiūrimas žmogus pakankamai gertų, nes tai padės išplauti bakterijas.
• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID*) gali palengvinti tokius ŠTI simptomus kaip skausmas, karščiavimas ir uždegimas.
• Dėkite šildantį kilimėlį nugaros apačioje arba ant pilvo skausmui ar diskomfortui mažinti.