Moterų šlapimo takų infekcija

ŠTI pasireiškia, kai bakterijos patenka į šlapimo takus, sukeldamos infekciją, kuri ne tik yra nemaloni ir skausminga, bet daugeliui žmonių tampa vis pasikartojančia problema. Infekciją paprastai sukelia mūsų organizmo bakterijos, patekusios ten, kur neturėtų būti, ir dažniausiai tai būna E. Coli bakterija, kuri įprastai gyvena žarnyne. Staphylococcus saprophyticus bakterija irgi gana dažnai tampa infekcijos jaunesnėms moterims priežastimi. Tačiau kartais būna kaltos ir kitos bakterijos.

Moterys patiria didesnę riziką negu vyrai ir tai pirmiausia susiję su anatomija. Moters šlaplė yra palyginti trumpa ir arti išangės, iš kur bakterijos gali patekti į šlapimo takus.

Moterų estrogenų kiekis su amžiumi mažėja. Dėl to gali suplonėti ir išsausėti šlapimo takų sienelės. Apsauginė gleivinė taip pat tampa mažiau rūgštinė, todėl susilpnėja jos gebėjimas kovoti su infekcija. Todėl ŠTI prevencijai rekomenduojama hormonų terapija su estrogenu.

Kokie šlapimo takų infekcijos simptomai?

• skausmo arba deginimo pojūtis šlapinantis;
• nuolatinis poreikis į tualetą ir dažnas šlapinimasis;
• šlapinimasis mažu kiekiu kiekvieną kartą;
• kraujo pėdsakai šlapime;
• aitraus kvapo, tamsus arba drumstas šlapimas;
• peršalimo pojūtis, bet paprastai be karščiavimo;
• staigus šlapimo nelaikymo pasireiškimas.

Kai infekcija pasireiškia šlaplėje ir šlapimo pūslėje, tai vadinama apatinių šlapimo takų infekcija. Jei bakterijos išplinta į šlapimtakį ir inkstus, jos sukelia viršutinių šlapimo takų infekciją. Taip nutikus, simptomai labai pasunkės, pavyzdžiui, gali prasidėti nugaros skausmai, pykinimas ir pakilti temperatūra. Tokios infekcijos yra gana pavojingos, nes gali pažeisti inkstus ir netgi sukelti inkstų nepakankamumą, jei nebus gydomos. Galiausiai jos gali baigtis urosepsiu – kraujo užkrėtimu, kuriam gydyti prireiks intensyvios terapijos.

Dauguma infekcijų veiksmingai gydomos antibiotikais. Dažnai atliekamas šlapimo testas nustatyti, kokia bakterija sukėlė infekciją ir koks antibiotikas būtų veiksmingiausias. Sveikoms moterims lengvos infekcijos gali praeiti savaime, bet jei patiriate sunkius ŠTI simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip sušvelninti patiriamos ŠTI simptomus?

• Palaikykite reikiamą hidratacijos lygį, kad išplautumėte bakterijas iš šlapimo pūslės.
• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID*) gali sumažinti skausmą, karščiavimą ir uždegimą.
• Skausmui sumažinti galite dėti šildantį kilimėlį apatinėje nugaros dalyje arba ant pilvo.

Svarbiausias prevencijos būdas – švari ir sausa genitalijų sritis, gebanti pati apsiginti nuo infekcijų. Be to, išplaukite bakterijas palaikydami reikiamą hidratacijos lygį! Galiausiai, pasistenkite iki galo ištuštinti šlapimo pūslę, nes šlapimo likutyje puikiai augs ir dauginsis bakterijos.

Egzistuoja begalė moksliškai bent iki šiol nepagrįstų patarimų, kaip išvengti ŠTI. Bet tikrai nepakenks juos išbandyti ir pažiūrėti, ar jie padeda. Toliau pateikti keli naudingi, moksliškai daugiau ar mažiau pagrįsti patarimai, kurie galbūt padės jums išvengti ŠTI.

Keli patarimai, kaip išvengti ŠTI:

• Tualete rekomenduojama apsišluostyti braukiant iš priekio link nugaros.
• Per stipriai neprauskite jautrios genitalijų srities ir nenaudokite aštraus muilo, nes tai gali sukelti disbalansą ir sudirginti.
• Jautriai intymiai sričiai naudokite TENA prausiamąjį kremą ir TENA apsauginį barjerinį kremą.
• Keisdami higienos priemones pasistenkite nusausinti odą, nes bakterijos geriau auga drėgnose vietose.
• Naudokite kokybiškas, laidžias orui TENA šlapimą sugeriančias higienos priemones – jos bus saugios ir švelnios odai.
• Rekomenduojama nusišlapinti po lytinių santykių.
• Pakankamas vitamino D kiekis turės teigiamą poveikį jūsų imuninei sistemai.
• Jei lengvai susergate ŠTI, geriau prauskitės duše, o ne vonioje.
• Galima naudoti lokalų vaginalinį estrogeno preparatą – kartais net ir prieš menopauzę.
• Venkite prezervatyvų su spermicidais, nes jie gali didinti infekcijos riziką.

• Tualete sėdėkite tokia poza, kuri atpalaiduos dubens dugno raumenis – šiek tiek pasilenkus į priekį, sulenktais keliais, į grindis ar kėdutę atremtomis pėdomis.
• Po šlapinimosi kelis kartus atsistokite ir vėl atsisėskite. Tai gali paskatinti šlapimo, kuris liko po pirmo šlapinimosi, išsiskyrimą.